Dujos automobilyje

Kartas nuo karto spaudoje pasirodo straipsniai teigiantys, kad dujomis varomas automobilis yra labai pavojingas. Statistika teigia, kad iš visų automobiliuose kilusių gaisrų priežastimi dujas galima pripažinti tik 3-5 proc. atvejais. Ir taip tvirtinti galima tik sąlyginai, kai kuriais atvejais gaisro priežastis būna įrangos eksploatacijos taisyklių pažeidimai. Jeigu pilietis atidaręs buitinės dujų viryklės čiaupą eina ieškoti degtukų, o po kurio laiko grįžęs ir uždegęs degtuką sukelia gaisrą ar sprogimą namuose, kaltinam ne dujas, o dujų viryklės eksploatacijos taisyklių nesilaikantį pilietį. Tačiau jeigu kalba eina apie gaisrus dujomis varomame automobilyje, kaip taisyklė apkaltinama dujų įranga. Pastoviai formuojama nuomonė, kad dujos automobilyje yra labai pavojinga. Pvz. neseniai Vilniuje sudegė automobilis galintis važiuoti tiek dujomis, tiek ir benzinu, ir nors vairuotojas teigė prieš gaisrą jautęs stiprų benzino kvapą, apkaltinta buvo dujų įranga.
Kyla klausimas, kam tai naudinga. Pastoviai kylant benzino kainoms, kaip alternatyvų kurą automobiliams vis plačiau imta naudoti suskystintas dujas (LPG). Tai ekonomiškas ir ekologiškas kuras mažas pajamas gaunantiems piliečiams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, rusiškas, neekonomiškas transporto priemones eksploatuojantiems automobilių savininkams leidžia beveik du kartus sumažinti pervežimo išlaidas. Dėl palankių ekologinių ir ekonominių savybių LPG labai plačiai naudojamos ES ir pasaulio valstybėse, vis populiaresnės tampa ir Lietuvoje. Vakaruose jos ypač vertinamos dėl ekologinių savybių –LPG varomi automobilių išmetamuose dujose visiškai nėra sunkiųjų metalų, žymiai mažesnė CO, HC, NOx koncentracija. Net ir labai senus automobilius (o tokių Lietuvoje per 70 proc.) pertvarkius darbui dujomis, jų išmetamuose dujose kenksmingų medžiagų koncentracija neviršija leistinų normų. Dėl šių LPG savybių jų pardavimo apimtys pastoviai didėja, atitinkamai mažėja benzino realizacija. Formuoti nuomonę apie LPG kaip labai pavojingą kurą automobiliams naudinga benzino ir dyzelinio kuro pardavėjams. Tai daroma labai išradingai. Pvz. iš pirmo žvilgsnio lyg ir nekaltas skelbimas: “Pėsčiųjų perėjoje VAZ 2101 partrenkė žmogų. Automobilis buvo varomas dujomis”. Ryšio tarp šių dviejų faktų nėra, o šešėlis dujiniam kurui mestas. Tam talkina ir įvairios valstybinės institucijos. Jau greit metai, kaip laikas nuo laiko paleidžiamas gandas apie akcizo suskystintoms dujos įvedimą ir ryšium su tuo, neva ženklų LPG pabrangimą. Ir nors Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos iniciatyva įvykusiame susitikime su finansų viceministre V.Latviene buvo konstatuota, kad akcizų klausimas paliekamas spręsti sekančios kadencijos Seimui, o realiai klausimas galėtų būti sprendžiamas ne anksčiau kaip nuo 2001 pradžios, vėl eskaluojama LPG pabrangimo tema. Taip paralyžiuojamas įrangą montuojančių įmonių veikla, laikomi nuolatinėje nežinioje LPG vartotojai – smulkios ir vidutinės įmonės, visi Lietuvos piliečiai, kurių automobiliai varomi suskystintomis dujomis. Tai daroma norint kiek galima sulėtinti kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje besiplečianti tendencija – išsaugoti švarią aplinką savo vaikams ir anūkams. Kadangi apie 70 proc. kenksmingų medžiagų į aplinką išmeta automobilių transportas, keičiant benziną ir dyzeliną ekologiškai švaresniais degalais gaunamas didžiausias efektas. O tam tikslui LPG šiuo metu geriausia išeitis. Argumentas, kad didinant LPG suvartojimą mažėja “Mažeikių naftos” pelnas yra labai ciniškas – negalima užsienio kompanijai sudaryti sąlygas didinti savo pelną Lietuvos piliečių sveikatos ar net gyvybės sąskaita.

Tačiau grįžkime prie klausimo ar iš tiesų dujomis varomi automobiliai labai pavojingi. Pasiremdami ES šalių ir Lietuvos praktika galime tvirtai teigti – pavojingi ne daugiau negu kitomis degalų rūšimis varomas transportas. Tik nesilaikymas elementarių LPG eksploatavimo taisyklių gali sukelti pavojų. Bet gi ir eismo taisyklių nesilaikymas sukelia pavojų ir tai visiems suprantamas dalykas.

Žinoma, kelia pavojų ir nekvalifikuotas įrangos montavimas. Ne paslaptis, kad tyliai laiminant vyriausybės institucijoms, į Lietuvą plūsta iš Vakarų valstybių sąvartynų LPG įranga. Nelegalios firmelės pigiai ją sumontuoja, (o žinant LR gyventojų menką perkamąją galią netenka stebėtis, kad piliečiai sutinka montuoti “kad ir blogiau, kad tik pigiau”), o tada iki nelaimės tik vienas žingsnis. Nežiūrint LADĮM asociacijos didelių pastangų, šios situacijos pakeisti kol kas nepavyksta. Tikimės, kad naujasis Seimas ir vyriausybė laikysis ES galiojančių standartų ir padėtis iš esmės pasikeis. Nors į asociacijos pateiktą klausimą daugumai pretenduojančių į naująjį Seimą partijų vadovams apie jų numatomą politiką LPG, kaip alternatyvaus kuro, naudojimo automobiliuose atsakymo tesulaukėme tik iš trijų partijų. Matyt nieko neįpareigojančios kalbos rinkėjams jiems priimtinesnės už konkretų ir aiškų atsakymą šiuo klausimu.

Tačiau benzinas brangsta vos ne kasdien, įmonių ir gyventojų pajamos nedidėja ir važiuoti pigesniu kuru reikia jau šiandien.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį naujai besimontuojantys LPG įrangą automobilių savininkai:
pirma – reikia montuoti tik įteisintą LR LPG įrangą.
antra – montuoti tik Europos Sąjungos standartus atitinkančią  įrangą.
trečia – darbus atlikti privalo tik leidimą  šiuos darbus vykdyti turinti įmonė.
ketvirta – sumontavus įrangą, jos hermetiškumas būtinai turi būti patikrintas 1,6 Mpa slėgiu.
penkta – automobilio variklio dirbančio LPG išmetamų dujų kenksmingų medžiagų kiekis privalo atitikti LR galiojančias normas ir matavimai privalo būti atliekami prietaisu su galiojančia patikros atžyma.
šešta – iš įmonės, montuojančios LPG reikalaukite “AKTO” (Žin., 1999, Nr.85-2550), garantinio rašto ir kitų privalomų dokumentų.