Istoriniai automobiliai ir dujų įranga: kaip tai reglamentuojama Lietuvoje ir Europoje?

Istoriniai automobiliai – tai ne tik technikos paveldas ar kolekcininkų aistra. Tai ir realiai eksploatuojamos transporto priemonės, kurios dalyvauja eisme, vartoja kurą ir daro poveikį aplinkai. Pastaraisiais metais vis dažniau kyla klausimas: ar istoriniai automobiliai gali būti suderinami su šiuolaikiniais ekologiniais tikslais? Vienas iš galimų atsakymų – suskystintų naftos dujų (SND) naudojimas.

Istoriniai automobiliai Europoje: bendri principai

Europos Sąjungoje istoriniais (klasikiniais) automobiliais paprastai laikomos transporto priemonės, kurioms yra 30 ar daugiau metų, kurių modeliai nebegaminami ir kurios yra išlaikiusios savo istorinį charakterį. Tačiau svarbu pabrėžti:
ES lygmeniu nėra vieningo reglamento, kuris detaliai nustatytų, kokie techniniai pakeitimai leidžiami istoriniams automobiliams. Šis klausimas paliktas nacionalinių institucijų kompetencijai.

Bendra tendencija daugelyje Vakarų Europos šalių yra tokia:

• leidžiami pakeitimai, gerinantys saugumą arba mažinantys taršą,
• svarbiausia – kad automobilio išorinis vaizdas ir konstrukcinė esmė nebūtų iš esmės pakeista,
• visi pakeitimai turi būti sertifikuoti, dokumentuoti ir techniškai saugūs.

Vokietijos ir Prancūzijos praktika

Vokietija

Vokietijoje gerai žinomas „H“ (Historic) numeris, suteikiamas istoriniams automobiliams. Praktikoje:

• dujinė įranga nėra tiesiogiai uždrausta istoriniams automobiliams,
• vertinama, ar modifikacija nepažeidžia istorinės vertės,
• ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad dujų įranga:
  • nebūtų vizualiai dominuojanti,
  • būtų sumontuota profesionaliai,
  • turėtų visus TÜV patvirtinimus.

Forumuose ir klasikinių automobilių klubuose galima rasti diskusijų, kad Mercedes-Benz G-Class (230 GE, Puch 230 GE) su SND įranga Vokietijoje teoriškai gali gauti istorinį statusą, jei įranga sumontuota tvarkingai ir atitinka ekologinius bei saugos kriterijus. Tai nėra masinė praktika, bet ji laikoma įmanoma.

Prancūzija

Prancūzijoje istoriniai automobiliai („véhicule de collection“) taip pat vertinami gana pragmatiškai. Ten:

• didelis dėmesys skiriamas taršos mažinimui miestuose,
• leidžiami techniniai sprendimai, kurie:
  • nemažina saugumo,
  • prisideda prie mažesnių emisijų,
• alternatyvus kuras (įskaitant SND) nėra savaime laikomas draudžiamu.

Lietuvos situacija: teisinė pilkoji zona

Lietuvoje istorinės transporto priemonės statusą reglamentuoja:

• Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine tvarkos aprašas,
• Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.

Tačiau esminė problema – teisės aktuose nėra aiškiai pasakyta, ar:

• alternatyvi kuro sistema (SND),
• laikoma leidžiama,
• ar laikoma autentiškumą pažeidžiančia modifikacija.

Dėl to praktikoje susidaro situacija, kai:

• vieni ekspertai ar inspektoriai leidžia,
• kiti – kategoriškai atmeta istorinį statusą vien dėl dujinės įrangos buvimo.

Tai reiškia, kad sprendimai neretai remiasi ne teisės aktais, o subjektyvia interpretacija.

Ekologinis aspektas: kodėl tai svarbu?

Dauguma automobilių, pagamintų iki 1995 m.:

• yra benzininiai,
• neturi katalizatorių arba atitinka tik EURO 0–EURO 1 / EURO 2 standartus,
• pasižymi didelėmis CO, HC ir NOx emisijomis.

Suskystintos naftos dujos:

• dega švariau nei benzinas,
• reikšmingai sumažina:
  • CO₂,
  • kietųjų dalelių,
  • angliavandenilių emisijas,
• yra plačiai pripažintos kaip ekologiškesnis pereinamasis sprendimas.

Todėl paradoksalu, kad:

• automobilis su SND, realiai mažiau teršiantis aplinką,
• gali būti traktuojamas kaip „netinkamas“ istoriniam statusui,
• vien dėl technologijos, kuri neegzistavo gamybos metu.

Pasiūlymas diskusijai: lengvatos ir paskatos

Autoekologija siūlo pradėti platesnę diskusiją dėl galimų sprendimų:

• istorinėms transporto priemonėms su SND įranga,
• kurios atitinka visus techninius ir saugos reikalavimus.

Galimi svarstytini variantai:

• registracijos ar ekspertizės mokesčių lengvatos,
• analogiškas požiūris, koks taikomas:
  • taršos mokesčiams,
  • SND automobiliams, kuriems jau taikomos nuolaidos,
• aiškiai apibrėžti kriterijai:
  • kokia dujų įranga leidžiama,
  • kaip ji turi būti sumontuota,
  • kokia dokumentacija reikalinga.

Tai galėtų tapti paskata senų, taršių automobilių savininkams rinktis ekologiškesnius sprendimus, neprarandant istorinio statuso.

Išvada

Šiandien Lietuvoje susiduriame ne su draudimu, o su aiškaus reglamentavimo trūkumu. Europos šalių patirtis rodo, kad:

• istorinė vertė ir ekologija nėra priešybės,
• tinkamai reglamentuota SND įranga gali būti sprendimas, o ne problema.

Autoekologija inicijuoja dialogą su institucijomis ir visuomene, siekdama:

• aiškumo,
• vienodos praktikos,
• racionalaus, faktais pagrįsto požiūrio.