Ekobusai arba Lenkijos patirtis eksploatuojant automobilius su dujiniais varikliais

Aktualiojos

Dujų degalais varomi benzininiai autobusai – ne naujiena, tačiau dyzeliniai dujomis..? Juk iš esmės skiriasi variklių – dyzelinio ir dujinio – veikimo principai: dyzelinis kuras uždegamas jį suspaudžiant, o dujoms užsiliepsnoti reikia kibirkšties. Kita abejonė – ar apsimoka? Taip, dujos pigesnės už dyzelinį kurą. Bet žinant apie didesnį jų sunaudojimą alternatyviose benzinui sistemose, kyla pagrįsta abejonė dėl ekonominio efekto. Tačiau, pasirodo, mūsų kaimynai lenkai tą abejonių slenkstį jau peržengė. Ar pabandysime mes?
Pradėkime nuo Lietuvos rinkoje kylančio poreikio pigiau eksploatuoti autobusus, kurie, be to, naudotų dar ir ekologiškai švarų kurą. Mūsų šalyje užregistruoti 15 542 autobusai (VĮ “Regitra” duomenys). Dalis jų priklauso autobusų parkams. “Linavos” duomenimis, asociacijai priklauso 52 šalies keleivių vežėjų įmonės, eksploatuojančios 1 300 autobusų. Vien tik Vilniaus autobusų parkas turi 250 autobusų, iš kurių kas antrą derėtų pakeiti nauju. Savivaldybėms pavaldūs autobusų parkai metų metus kamuojasi dėl finansinių nepriteklių ir nepajėgia šių problemų įveikti…
Autobusai sensta, genda, lūžta. Juos pakeičia labdara, gauti iš Vakarų šalių, pigiau pirkti, naudoti, o retais atvejais nauji. Pavyzdžiui, “Karosa”, kainuojantis daugiau 400 tūkst.Lt.
Ar galima įsigyti pigesnių autobusų, kurių ir eksploatacinės sąnaudos būtų mažesnės, ir tarnavimo laikas ilgesnis? Specialistų atsakymas vienareikšmis – taip.

Geriau kartą pamatyti …

Pirmą kartą apie autobusus su dujų varikliais išgirdau dar pernai iš Vaidoto Globio, kurio vadovaujama UAB “Globegas” Lietuvoje atstovaujama Lenkijos dujų įrangos įmonei “Elpigaz”. Pastarosios direktorius magistras inžinierius Grzegorz Jarzynski dalyvavo “alt 2001” parodoje ir pažadėjo organizuoti pažintinę išvyką į Lenkiją. Projektu susidomėjo ir “Linavos” keleivių vežėjai.
Antroje gegužės pusėje išvykos į Lenkiją detalės buvo suderintos, paskirtas Tauragės autobusų parko mikroautobusas “Ford Transit”, suformuota grupė keleivių vežimo srities specialistų: “Linavos” viceprezidentas, keleivinio transporto sekcijos pirmininkas Antanas Pocius, Vilniaus autobusų parko technikos direktorius Juozas Grabys, Tauragės autobusų parko inžinierius Rimantas Kičas, “Kautros remonto cecho viršininkas Remigijus Locaitis. Išvykoje dalyvavo ir UAB “Globegas” vadovas Vaidotas Globys bei šios bendrovės marketingo direktorius Vaidotas Juškys.
Lenkijoje, lydimi šalies dujininkų asociacijos (“NGV polska”) generalinio sekretoriaus Pawel Malkowski, apsilankėme dujinius variklius konstruojančioje Krokuvos įmonėje “NGV Autogas” bei autobusų parkų įmonėse, įsikūrusiose trijuose miestuose – Przemlyslu, Dębicy, Tychy.

Žvakės dyzeliuose

Krokuvos politechnikos institutas bandymus su dujiniais varikliais pradėjo dar 1985 metais. Prieš dešimtmetį metų buvo įkurta įmonė “NGV Autogas”, kuriai iki šiol vadovauja Merek Rudkowski. Per savo veiklos metus pati pagamino 5 000 dujinių variklių, o dar kita tiek – kartu su dukterinėmis įmonėmis. Šiandien “NGV Autogas” yra vienintelė įmonė Lenkijoje, turinti leidimą konstruoti dujinius variklius, perdaryti juos iš dyzelinių. dujinių variklių gamybos licencijas ji parduoda autobusus gaminančioms įmonėms. Tokią licenciją jau įsigijo “Jelcz” autobusų gamintojai. “NGV Autogas” taip pat gamina įvairaus galingumo gamtinių dujų kompresorius, montuoja gamtinių dujų degalines.
Pažymėtina, kad “NGV Autogas” sukonstruoti dujiniai varikliai yra dviejų rūšių – vieni gali naudoti gamtines, o kiti suskystintas automobilines dujas (LPG). Jie atitinka Euro 3 standartus.
“NGV Autogas” pirmiausia pradėjo perdarinėti 19 metų senumo “Ikarus” autobusus, kurie po to dar šešerius metus su dujiniais varikliais važinėjo Krokuvos gatvėmis iki savo techninės mirties. Vėliau atėjo eilė autobusams “Autosan” ir “Jelcz”. Šiemet tikimasi susitarti su MAN autobusų gamintojais, kurie, nors ir turi sukūrę suskystintomis dujomis varomą variklį, bet jis gerokai brangesnis už lenkišką.
Bendradarbiaudama su traktorių gamyklą “Ursus”, “NGV Autogas” sukūrė keturių tipų dujų variklius, tinkančius autopakrovėjams. Dyzeliniai “Mielec” varikliai buvo perdaryti į keturių tipų dujinius variklius, veikiančius naudojant suskystintas bei gamtines dujas. Sėkmingai naudojami ir perdaryti “Andoria” varikliai, sumontuoti “Autosan” autobusuose. Konstruojant dujinius variklius iš dyzelinių, pakeičiami alkūniniai velenai, stūmoklių sąskaitą padidinamos degimo kameros, pagerinama aušinimo sistema (sudvigubinami radiatoriai), naudojami temperatūrai atsparesni laidai, perdarytas įsiurbimo kolektorius tolygiau paskirsto degųjį mišinį, naudojami trys filtrai dujoms valyti, pagamintos specialios nestandartinio, itin siauro sriegio žvakės, išlaikančios didelį karštį ir turinčios paslėptus volframo arba sidabro elektrodus. Išmetamųjų dujų kenksmingumą dar sumažina lambda zondas ir katalizatorius. Naujai gaminamiems autobusams su dujų varikliais rašomos specialios kompiuterinės programos, reikalingos suskystintų dujų padėčiai bei uždegimo momentui nustatyti, reguliuoti. Žiemą varikliai pašildomi iki +50 laipsnių autonominiais šildytuvais. Degant dujoms išsiskiria daugiau šilumos nei naudojant dyzelinius degalus. Todėl išmetimo sistemoje naudotą ketų pakeitė plienas, kuris geriau atlaiko karštį ir ilgiau tarnauja.
“NGV Autogas” dyzelinį variklį gali perdaryti į dujinį maždaug per tris mėnesius, o darbų kaina siekia apie 40 tūkst. Lt.

Gamtinės dujos

Mažai tikėtina, kad Lietuvoje būtų atkurta gamtinių dujų kompresorinių sistema ir imtume dujas naudoti kaip degalus autobusams. Dabar įrengti kompresorinę kainuoja nuo 28 tūkst. iki 1,5 mln. Lt. Bet tokią galimybę žinoti verta.
Lenkijos  Przemyslu miesto autobusų parke yra 65 autobusai, iš kurių 17 – su perdarytais varikliais, varomais gamtinėmis dujomis, dar keturis autobusus “Jelcz” parkas nusipirko iš gamyklos su iš karto sumontuotais dujiniais varikliais. Čia pat vietoje įrengta ir degalinė su kompresoriumi. Lietuvos vežėjų delegaciją sutikęs autobusų parko atstovas Wieslav Zaranski papasakojo, kad degalinėje autobuso balionai užpildomi dujomis per 10 minučių, o šių degalų pakanka 350-400km. Šimtui kilometrų kelio mieste sunaudojama 45-50 litrų (vienas litras kainuoja 0,5 zloto) gamtinių dujų. Šiam atstumui nuvažiuoti reikia  38-39 litrų dyzelinio kuro (vieno litro kaina – 2,05 zloto). Perdarius dyzelinį variklį į dujinį sutaupoma 0,13 zloto per kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Eksploatacinės išlaidos sumažėja 40 proc. Už dujomis varomus autobusus nebereikia mokėti taršos mokesčių. Autobusų parko viceprezidentas Jozef Bielski patikino, kad numatoma pirkti dar penkis autobusus su dujų varikliais, o autobusų su dyzeliais įsigyti neketinama.

LPG – viliojanti perspektyva

Tychy meisto autobusų parko (“PKM Sp. Z o.o.w. Tychach”) generalinis direktorius Andrzej Kowol teigė, kad tik po išsamios analizės ir skaičiavimų parkas pasirinko suskystintas automobilines, o ne gamtines dujas kaip naudingesnį kurą autobusams su dujiniais varikliais. Iš turimų 113 autobusų 15 – su dujiniais varikliais (septyni nauji, aštuonių varikliai perdaryti). Įsigyti ekologiškus autobusus padėjo Katovicų aplinkos ir vandens ūkio apsaugos fondas, skyręs mažaprocentines paskolas. Po vienerių metų autobusų su dujų varikliais eksploatacijos įmonė atliko analizę, kurios rezultatus generalinis direktorius sakėsi numatęs pateikti Lenkijos vyriausybei. Palyginus dyzeliniais degalais ir suskystintomis dujomis varomų autobusų išmetamųjų dujų sudėtį matyti, kad LPG degimo produktai žymiai mažiau teršia gamtą: sieros dioksido (SO2), sunkiųjų dalelių (PM) beveik nėra, anglies monoksido (CO) kiekis mažesnis 98 proc., angliavandenilių (HC) mažiau 97 proc., azoto oksidų (NO2) mažiau 90 proc. Dešimt metų eksploatuojant 15 “Jelcz” autobusų su dyzeliniais varikliais, jie į aplinką išmestų 210 000kg CO, o tos pačios markės autobusai su dujiniais varikliais – tik 48 000kg. Sumažėjusios taršos skirtumas sudaro 162 tonas anglies monoksido.
Įtikinanti ir kuro kaštų ekonomija. “Jelcz” autobusas su dyzeliniu varikliu sunaudoja 34 l degalų 100 km nuvažiuoti, o su dujiniu varikliu – 64 l. Kadangi dujos pigesnės, nepaisant didesnės apimties sąnaudų, nuvažiavus 100km deginant dujas gaunama 16,22 zlotų ekonomija už kurą.
Reikia pridurti, kad Tychy autobusų parko teritorijoje įrengta suskystintų dujų degalinė (ją įrengti kainavo 82 tūkst. zlotų), skirta savoms reikmėms. Tai reiškia, kad naudojamos suskystintos dujos neapmokestintos akcizu ir pridėtinės vertės mokesčiu todėl kainuoja ne 1,30 zloto, o tik 0,70 zloto.
Parke įrengti du boksai autobusams remontuoti, patalpose veikianti ventiliacijos sistema neleidžia susikaupti dujoms, jei netikėtai atsirastų dujų nuotėkis – nuo daviklių įsijungia signalizacija ir ventiliatoriai.
Autobusų su dujiniais varikliais eksploatacijos kaštai sumažėjo 30-40 proc., variklio eksploatacijos laikas – dvigubai ilgesnis, padidėjo variklio elastingumas, 3-5 decibelais sumažėjo jo keliamas triukšmas, autobusai nebedūmija.
Be to, eksploatuojant autobusus su dujiniais varikliais nebereikia mokėti mokesčių už aplinkos taršą.
Analogiškus rezultatus pateikė ir Dębica miesto autobusų parko administracija.
Griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, pažangiausiose pasaulio valstybėse – Japonijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje – imama vis daugiau eksploatuoti autobusų su dujiniais varikliais.

Vertina specialistai

“Linavos” viceprezidentas, keleivinio transporto sekcijos pirmininkas Antanas Pocius: “Esu nustebintas Lietuvoje dar nematyta naujove – Lenkijoje gaminamais autobusų dujiniais varikliais. Ypač naudojančiais suskystintas dujas. Tai pažangi ir dėmesio verta patirtis. Ji gali padėti Lietuvos vežėjams spręsti ekologines ir ekonomines problemas. Ypač aktualu tai, kad sumažėja išlaidos vienam kilometrui nuvažiuoti. Dujinių variklių naudojimas – siektinas, tai vienas iš kelių gerinant keleivius vežančių įmonių padėtį. Problematiška atrodo darbo sauga ir autobusų su dujiniais varikliais aptarnavimas. Nepigus ir dyzelinio variklio perdarymas į dujinį – 10 tūkst. USD. Bet tam lėšų galima būtų surasti savivaldybėse, kurios numato savo biudžetuose nemažas pinigų sumas ekologinėms problemoms spręsti, įvairiuose aplinkosaugos fonduose, galima paimti kreditus iš bankų, panaudoti užsienio programas. Konkrečius sprendimus galėtų paskatinti “Jelcz” autobusas su suskystintomis dujomis varomu varikliu, pateiktas testuoti Lietuvos vežėjams”.
Vilniaus autobusų parko technikos direktorius Juozas Grabys: “Vilniaus autobusų parkui būtų perspektyvu naudoti autobusus su dujų varikliais. Lenkijos patirtis – progresas ekonomine ir ekologine prasme. Jei atsirastų lėšų, be jokios abejonės pirktume naujus “Jelcz” autobusus su dujiniais varikliais. Komfortu jie nenusileidžia “Karosa” autobusams, o kaina – keliom dešimtim tūkstančių mažesnė. Euro 3 standartus atitinkantys dujiniai varikliai turėtų sudominti tas įmones, kurios veža keleivius į Vakarų šalis. Lyginant LPG su biodyzelinu, kurį eksperimento tvarka pradėjo bandyti trys Vilniaus autobusų parko autobusai, pirmenybę vis tik atiduočiau dujoms. Nors pirminiai rezultatai rodo, kad naudojant Plungės grūdų kombinato iš rapsų pagamintą biodyzeliną tris kartus sumažėjo išmetamų teršalų, bet jų vis vien liko. Mažesnės ir variklio alyvos sąnaudos. Vilniaus geografine prasme įsikūręs duobėje, kurioje nusėda automobilių išmetamosios dujos, jas priversti įkvėpti žmonės. Dėl biodyzelino naudojimo perspektyvų verčia abejoti ir neaiški valstybės politika – uždės akcizą bei PVM ir nebeapsimokės naudoti brangesnių biodegalų.
Nebent valstybė imtų rūpintis žemdirbiais ir skatinti juos auginti rapsus, o ne piktžoles. Autobusai su dujiniais varikliais vilioja atsiperkamumo perspektyva. Lenkijoje gauta informacija įtikinanti. Juo labiau, kad ir degalų kainos panašios. Žinoma, kalbant apie perdaryto variklio atsipirkimo laiką, reikia konkrečiai paskaičiuoti, bet manau, kad tam pakaktų metų, kitų. Vilniaus autobusų parke pakanka vietos ir suskystintų dujų degalinei įrengti. Nors tam reikėtų 65-70 tūkst. Lt, ji neabejotinai atsipirktų. Dabar mes vien tik už aplinkos taršą kasmet sumokame 120 – 130 tūkst. Lt. Jei šiuos pinigus galima būtų panaudoti dujiniams varikliams perdaryti (trys varikliai kasmet), būtų dar vienas žingsnis į autobusų parko modernizavimą. Turiu vilties, kad šiandien sostinei vadovaujantis meras, pats būdamas progresyvaus mąstymo verslininkas, supras ekologiškai švarių ir greitai atsiperkančių autobusų eksploatavimo naudą, realiai parems naujovės įgyvendinimą Vilniuje.
Tauragės autobusų parko inžinierius Rimantas Kičas: “Autobusams su dujiniais varikliais priekaištų neturiu, bet, atsižvelgdamas į šios dienos ekonomines sąlygas, manau, jog per brangu mokėti 40 tūkst. Lt už dyzelinio variklio perdarymą į dujinį.”
UAB “Kautra” remonto cecho viršininkas Remigijus Locaitis: “Pastaruoju metu mūsų įmonė kaip tik rengia verslo planą, kuriame numatoma įsigyti apie 20 autobusų. Bet iki šiol nežinojome apie dujinius autobusus. Administracija, išleisdama mane į komandiruotę, nelabai tikėjo, kad realu perdaryti dyzelinius variklius į dujinius. Manau, nustebs, kai papasakosiu savo įspūdžius. Kol nepriimtas sprendimas, kokius autobusus pirksime, dar galime pakoreguoti savo planus. Autobusai su dujiniais varikliais turėtų sudominti ir Kauno savivaldybę. Mano nuomone, autobusai su dujiniais varikliais – rimtas žingsnis techninės pažangos kelyje.”

Gera naujiena

Praėjus kelioms dienoms po mūsų viešnagės Lenkijoje, vyko automobilių paroda. Joje dalyvavo ir “Jelcz” autobusų gamintojai, pristatę autobusą su dujiniu varikliu. Parodoje gamintojų stendą aplankė UAB “Globegas” atstovai ir susitarė dėl realios galimybės Lietuvoje testuoti autobusą “Jelcz” su dujiniu varikliu.
Lietuvoe vežėjams belieka apsispręsti, kada ir kuris parkas pirmasis išbadys naujovę.

Išmetamų teršalų kiekis, nuvažiavus “Jelcz” autobusui 65-70 tūkst. km.

Duomenys iš žurnalo “Transporto pasaulio”, Nr.6, Vidmanto Kliuko straipsnio.