Lietuvai nereikia pinigų?

Nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjus devyniems metams, Lietuvos ekonomika vis dar negali “išlipti iš duobės”. Todėl nenuostabu, kad A.Kubiliaus vyriausybė pradėjo darbą nuo to, kad paskelbė visuotinio taupymo vajų: buvo mažinamos valstybės valdymo išlaidos, apribojamas finansavimas biudžetinėms organizacijoms, naikinamos lengvatos pensininkams ir invalidams. Visa tai sunkia našta gula ant įvairių organizacijų ir piliečių pečių. Jie priversti taupyti visais įmanomais būdais.
Didelę dalį visų išlaidų sąraše sudaro transporto kaštai. Šiais laikais be transporto neišsiverčia nei viena gyvenimo sritis – Vyriausybės aparatas, kariuomenė, policija, žemės ūkis, mokslo ir gydymo įstaigos. Ne išimtis ir eiliniai piliečiai. Štai dėl ko kiekvienas automobilių kuro pabrangimas įtakoja visų kainų šuolį, skaudžiai atsiliepia kiekvienam iš mūsų. Tačiau taupyti būtina, be to neįmanoma išsikapstyti iš ekonominio nuosmukio. Benzino kainos pastoviai kyla ir kils, nes turi pasiekti ES lygį. Ką daryti?
Kaip viena iš alternatyvų benzinui galėtų būti suskystintos dujos. Tai palyginus pigus (1litras kainuoja 1.10–1.30 Lt.) ir ekologiškas kuras automobiliams. Kas gi trukdo pasekti Olandijos, Italijos, Australijos ar Japonijos pavyzdžiu Lietuvoje? O gi niekas, tik psichologinė nuostata, inercija ir neūkiškumas. Ten ne tik automobiliai, bet ir motociklai, motorinės valtys, kilnojamos elektros stotys, kompresoriai perdirbti darbui suskystintomis dujomis. Daugelyje miestų, o ypač kurortinėse vietovėse visuomeninis transportas privalomai turi naudoti dujinį kurą.
Kiekvienas, ar tai organizacijos vadovas, ar tai pilietis privalo skaičiuoti, kaip taupiau panaudoti savo piniginius išteklius. Paskaičiuokime ir mes.
Tarkime biudžetinė organizacija turi automobilį, kuris 100 km. kelio sunaudoja 15 litrų benzino, kurio kaina 36 Lt. Tuo tarpu važiuojant dujomis nuvažiuoti tą patį atstumą kainuotų 20 Lt. Nuvažiavus 10 000 km., galima sutaupyti 1600 Lt., o tai yra šiuolaikinės automobilių dujų įrangos kaina su sumontavimu. Sutikite, nėra labai daug investicijų, kurios atsipirktų per tokį trumpą laiką, nes 10 000 km. nuvažiuojama per 6 – 9 mėn. Tiesa, pradinė suma lyg ir nemaža, tačiau piliečiai, įmonės ir organizacijos gali pasinaudoti lizingo paslaugomis, su bankais atsiskaitant lėšomis, sutaupytomis važiuojant pigesniu kuru. Žiniasklaidos duomenimis, Lietuvoje yra per 1 mln. automobilių. 10 proc. jų pervedus dirbti suskystintomis dujomis ir jeigu skaičiuojant, kad vidutiniškai kiekvienas iš jų pravažiuoja 20.000 km., pirmus metus būtų sutaupyta 160 mln. Lt., o kiekvienais sekančiais metais po 320 mln. Lt. Važiuojant dujomis, sunaudojama iki 5 proc. mažiau tepalų, pailgėja variklio tarnavimo laikas. Tarkime, mūsų optimistinės prognozės išsipildys 50 proc., bet ir tai mūsų vyriausybė sutaupytų per pirmus metus 80 mln. Lt., o kiekvienais sekančiais – 160 mln. Lt.
Kaip jau minėjome, dujos yra ekologiškai švarus kuras. Lyginant su benzinu, jų išmetamose dujose praktiškai nėra švino. Pervedus 10 proc. automobilių darbui suskystintomis dujomis, į aplinką patektų apie 120 tonų CO ir apie 30 tonų mažiau labai pavojingų kancerogeninių medžiagų HC ir NOX. Tai labai svarbu dabar, dar svarbiau bus ateityje. Sustabdžius Ignalinos elektrinę, visas krūvis teks šiluminėms elektrinėms, kurios naudoja daugumoje mazutą ar orimulsijoną ir dešimtis tūkstančių tonų teršalų pasklis po Lietuvą. Pervedus dalį automobilių transporto važinėti dujomis, būtų bent kiek amortizuotas ekologinis smūgis aplinkai. O ką reiškia, kada žmonės nuo ryto iki vakaro kvėpuoja užtreštu oru, aišku visiems.
Taigi, ekonominis ir ekologinis rezervas yra. Kodėl juo Lietuvos vyriausybei nepasinaudojus? Tuo labiau, kad panašiam projektui finansuoti galima pritraukti įvairių aplinkosaugos fondų lėšas.
Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacija norėtų, kad šiuo klausimu spaudoje pasisakytų ekonomistai, aplinkosaugininkai ir tų organizacijų vadovai bei piliečiai, kurių transportas perdirbtas darbui suskystintomis dujomis.