Ekologija

Pastaruoju metu aplinka teršiama tiek, kad gamta pati savaime jau negali apsivalyti. Dėl to gamtoje sutrinka nusistovėjusi pusiausvyra, kyla sunkiai sprendžiamų ekologinių problemų, didėja žmonių sergamumas. Pasaulyje ekologiniai klausimai tampa vieni iš svarbiausių. Padaugėjus automobilių, jų variklių išmetamieji deginiai pradėjo daryti žymų neigiamą poveikį aplinkai – orui, klimatui ir net atmosferos ozono sluoksniui.

Nors aplinkos būklė priklauso nuo daugelio gamtinių ir antropogeninių veiksnių, tačiau šalies ekonomikos būklė ir jos pokyčiai esmingai įtakoja bendrą, o ypač didžiųjų miestų aplinkos būklę.
Mažiausią ir trumpiausią transformacinį nuosmūkį patyrė transporto sektorius. Faktiškai visą laiką, nuo nepriklausomybės atkūrimo bendras automašinų (ypač lengvųjų) kiekis Lietuvoje augo, o prieaugio tempai kasmet vis didėja. Tam tikras transporto sektoriuje sunaudojamo kuro, o tuo pačiu ir aplinkos teršimo mažėjimas buvo užfiksuotas tik 1991-1992 metais, kaip energetinės blokados pasekmė.
Emisijos iš įvairių transporto šaltinių beveik 40% buvo sumažėjusios tik 1992 metais (1 pav.), o nuo 1993 metų su tam tikromis fluktuacijomis didėja ir šiuo metu jau viršija du trečdalius 1990-jų metų lygio. Transporto indėlis į bendrą oro taršą šiuo metu sudaro virš 70%, o tai reiškia, kad čia slypi didžiausi oro taršos mažinimo rezervai.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos keliais važinėja apie vieną milijoną automobilių. Statistikos duomenimis 80% automobilių yra senesni kaip 10 metų. Kaip alternatyva benzinui gali būti suskystintos automobilinės dujos (toliau – LPG).
Tai palyginti pigūs ir ekologiškai švaresni degalai. Šimtui tūkstančių automobilių sumontavus dujinę įrangą, į aplinką kasmet nepatektų apie 150 tonų įvairių labai kenksmingų teršalų. Galima teigti, jog techniškai tvarkingas automobilis, naudojantis dujinį kurą, išskiria tik truputį daugiau nuodingųjų medžiagų negu variklis su katalizatoriumi, deginantis bešvinį benziną. Be to, automobilis, naudojantis LPG kurą, absoliučiai neišmeta į aplinką sunkiųjų metalų, kurių poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai ypač žalingas.
Jeigu 10% šalies automobilių naudotų LPG, į aplinką patektų apie 120 tonų CO ir maždaug 30 tonų mažiau ypač pavojingų kancerogeninių medžiagų HC ir NOx. Tai labai svarbu dabar, dar svarbiau bus ateityje. Sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, visas krūvis teks šiluminėms jėgainėms, kurių dauguma naudoja mazutą ar orimulsiją ir dešimtys tūkstančių tonų teršalų pasklis po Lietuvą. Sumontavus dalyje automobilių dujinę įrangą, būtų bent kiek amortizuotas ekologinis smūgis aplinkai.
Automobilių dujinio kuro privalumus jau seniai įvertino Olandija, Italija, Australija, Japonija ir daugelis kitų šalių. Minėtose šalyse ne tik automobiliai, bet ir motociklai, motorinės valtys, kilnojamos elektros stotys, kompresoriai naudoja suskystintas dujas.  Daugelyje miestų, ypač kurortinėse vietovėse net privaloma, kad viešasis transportas naudotų dujinį kurą. Be to, šios šalys naudoja ir ekonominius svertus. Visose minėtose šalyse dujos daugiau kaip du kartus pigesnės už benziną, galioja įvairios nuolaidos licencijoms visuomeniniam transportui, įvažiavimui į miesto centrą ir t.t. automobiliams, kurie naudoja dujas.

Siekiant sėkmingo integravimosi į Europos Sąjungą neužtenka vien gero gamybinio ir ekonominio, taip sakant ir transporto sistemos, išvystymo, greta to reikia spręsti ir aplinkosaugines problemas. Panaudodami ekologiškai švaresnius degalus mažiname kenksmingą poveikį aplinkai ir mažiname dėl aplinkos teršimo susidarančius nuostolius.
Norint žymiai sumažinti aplinkos taršą ir tuo pagerinti žmonių sveikatos būklę, būtina siekti kuo didesnio kiekio kaip vidaus degimo variklių kuro pakeitimo suskystintomis dujomis.
Pervedus 1000 automobilių darbui LPG, pravažiavus 1000km, vidutiniškai sumažėtų teršalų emisija į aplinką: NOx-150kg,CH4-10kg, LPJ-1760kg, CO-11730kg, CO2-22000kg.

Išmetamų teršalų kiekis, nuvažiavus “Jelcz” autobusui 65-70 tūkst. km.

Duomenys iš žurnalo “Transporto pasaulio” Nr.6 Vidmanto Kliuko straipsnio.